Kas yra hospisas ?
Hospiso savoka
Žodis „hospice“ pirmą kartą buvo pavartotas IV a., kai krikščionys pradėjo rūpintis susirgusiais ir nelaimės ištiktais keliautojais.
Šis žodis (hospitality – vaišingumas) siekia viduramžių laikus. Tada jis buvo suprantamas kaip pastogė (dažniausiai vienuolyno), poilsis nuvargusiems ir sergantiems keliautojams, senelių bei neįgaliųjų prieglauda.
Šis pavadinimas buvo pradėtas taikyti 1967 metais Siselės Saunders (Cicely Sounders) organizuotai nepagydomų pacientų specializuotai priežiūrai. Ji Londono priemiestyje įsteigė pirmąjį Šv. Kristoforo hospisą. Šiandien visame pasaulyje paliatyviosios pagalbos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikia paliatyviosios pagalbos namai, kitaip dar vadinami hospisais. Šių įstaigų darbas orientuotas į paliatyviosios pagalbos paslaugas, o ne į gydymą. Čia kovojama dėl paciento gyvenimo kokybės, bet ne dėl jo gyvenimo pratęsimo. Hospisuose teikiamos medicininės, socialinės, dvasinės paslaugos terminaliniams ligoniams, į tą procesą įtraukdami ir pacientų šeimos narius. Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos ir pacientų namuose (angl. hospice at home), kur sudaromos visos sąlygos paciento ramybei, komfortui, orumui.
Paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba – tai visuma gyvenimo kokybės gerinimo priemonių, skirtų nepagydoma progresuojančia liga sergantiems pacientams ir jų artimiesiems. Tokios pagalbos tikslas – skausmo bei kančios prevencija ir mažinimas užtikrinant skausmo, fizinių simptomų diagnozavimą ir gydymą laiku, taip pat psichosocialinių ir dvasinių problemų identifikavimą bei jų sprendimą.
Pagrindinės paliatyviosios pagalbos sudedamosios dalys: skausmo malšinimas; varginančių ligos simptomų gydymas; psichologinė, socialinė bei dvasinė parama; pagalba artimiesiems ligos metu ir mirties atveju.
Pagalbos būdai
Siekiant užtikrinti pagalbos tęstinumą ir prieinamumą, paliatyviosios priežiūros organizacinės formos gali būti labai įvairios. Tai ir pagalbos namuose tarnybos, stacionarinės paslaugos, mobiliosios komandos stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, dienos stacionarai, gedėjimo tarnybos, dvasinė pagalba.
Akivaizdu, kad paliatyviosios priežiūros koncepcija jungia sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, dvasinę paramą, neišsiverčiama ir be savanorių pagalbos.
