Paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba – paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios fizines ir psichologines kančias, padedančios spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos paciento namuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba paliatyviosios pagalbos dienos stacionare.
Hospisas – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti kompleksinę paliatyviąją pagalbą, apimančią stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-14
Pagalbos sudedamosios dalys
Pagalbos tikslas
1. mažinti pacientų fizines kančias ar, jei įmanoma, jų išvengti;
2. nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti;
3. nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti, stiprinti paciento norą gyventi ir suformuoti nuostatą, kad mirtis yra natūralus procesas;
4. pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę;
5. padėti paciento artimiesiems netekties laikotarpiu.
Komandos sudėtis
Paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas (toliau – specialistų komanda). Specialistų komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į specialistų komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai. Kartu su specialistų komanda stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugas, nesusijusias su asmens sveikatos priežiūra, pagal kompetenciją gali teikti ir savanoriai.
Kokybės kriterijai
Kokybės kriterijai, kuriuos privalo atitikti hospisas, teikiantis stacionarias paliatyviosios pagalbos paslaugas:
1. lovos užimtumas užimtumas – rodiklis turėtų būti ne mažesnis kaip 300 dienų per metus;
2. paslaugų teikimo kompleksiškumas – paslaugas įstaiga teikia ambulatoriškai, dienos stacionare ir stacionare;
3. Įstaigos teikiamų ambulatorinių ir stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų skaičiaus pacientams santykis turi būti ne mažesnis kaip 5:1, stacionarinių paliatyvios pagalbos paslaugų skaičių vertinant kaip esamų paliatyvios pagalbos stacionarinių lovų skaičių, o ambulatorinių – kaip tuo pačiu metu gaunančių paliatyvios pagalbos paslaugas namuose pacientų skaičių;
4. Įstaigoje, teikiančioje stacionarinines paliatyviosios pagalbos paslaugas, turi būti ne mažiau kaip 8 paliatyviosios pagalbos lovos;
Pagrindinė paliatyviosios pagalbos idėja
Nesvarbu, kokia liga, kiek toli pažengusi, koks gydymas jau taikytas, visuomet lieka galimybė pagerinti ligonio likusio gyvenimo kokybę.
Metodika
Europos Sajungos paliatyviosios pagalbos standartai ir normos
Mokslinis redaktorius prof. Arvydas Šeškevičius
Parsisiųsti
Paliatyviosios pagalbos namuose rekomendacijos
Mokslinis redaktorius prof. Arvydas Šeškevičius
Paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo tvarka
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. v-14 „Dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“