Skip to content
Empty bed and walker in bed room at retirement home

Paliatyvioji pagalba

Paliatyvioji pagalba –  paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios fizines ir psichologines kančias, padedančios spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas.

Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos paciento namuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje  arba paliatyviosios pagalbos dienos stacionare.

Hospisas – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti kompleksinę paliatyviąją pagalbą, apimančią stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio  11 d. įsakymas Nr. V-14

Apie paliatyviąją pagalbą
Apie paliatyviąją pagalbą

Pagalbos sudedamosios dalys

Pagalbos tikslas

1. mažinti pacientų fizines kančias ar, jei įmanoma, jų išvengti;

2. nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti;

3. nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti, stiprinti paciento norą gyventi ir suformuoti nuostatą, kad mirtis yra natūralus procesas;

4. pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę;

5. padėti paciento artimiesiems netekties laikotarpiu.

coronanursing-1_wide-1f2966692dda24ecb0e603b5abc1c3fa7d4734ec

Komandos sudėtis

Paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas (toliau – specialistų komanda). Specialistų komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į specialistų komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai. Kartu su specialistų komanda stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugas, nesusijusias su asmens sveikatos priežiūra, pagal kompetenciją gali teikti ir savanoriai.

Apie paliatyviąją pagalbą

Kokybės kriterijai

Kokybės kriterijai, kuriuos privalo atitikti hospisas, teikiantis stacionarias paliatyviosios pagalbos paslaugas:

1. lovos užimtumas užimtumas – rodiklis turėtų būti ne mažesnis kaip 300 dienų per metus;

2. paslaugų teikimo kompleksiškumas – paslaugas įstaiga teikia ambulatoriškai, dienos stacionare ir stacionare;

3. Įstaigos teikiamų ambulatorinių ir stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų skaičiaus pacientams santykis turi būti ne mažesnis kaip 5:1, stacionarinių paliatyvios pagalbos paslaugų skaičių vertinant  kaip esamų paliatyvios pagalbos  stacionarinių lovų skaičių, o ambulatorinių – kaip tuo pačiu metu gaunančių paliatyvios pagalbos paslaugas namuose pacientų skaičių;

4. Įstaigoje, teikiančioje stacionarinines paliatyviosios pagalbos paslaugas, turi būti ne mažiau kaip 8 paliatyviosios pagalbos lovos;

 

mid-shot-woman-therapist-taking-notes-clipboard

Pagrindinė paliatyviosios pagalbos idėja

Nesvarbu, kokia liga, kiek toli pažengusi, koks gydymas jau taikytas, visuomet lieka galimybė pagerinti ligonio likusio gyvenimo kokybę.

Paliatyvioji pagalba reiškia tokią pagalbą, kuri apima visą asmenį – kūną, protą, dvasią – širdį ir sielą. Ji žiūri į mirimo procesą, kaip į natūralų ir asmeninį. Jos tikslas teikti geriausią gyvenimo kokybę, kokią galima turėti tuo laiku.
Nenuskausmintas, neišklausytas, nežinomybės prislėgtas pacientas greitai praranda jėgas tęsti kovą už gyvenimo dienų džiaugsmą.
Specialistai turi pripažinti medicinos ribas ir susilaikyti nuo bereikalingo gydymo. Svarbu atsisakyti iliuzijos, jog yra tik vienas būdas susidoroti su skausmu ir kentėjimu – jų pašalinimas. Reikia nepamiršti, jog visuminis skausmas (mirties baimė, išsiskyrimo nerimas, vienatvė, egzistencijos klausimai, jausmas, jog esi kitiems našta ir t.t.) negali būti gydomas vien tik medicinos priemonėmis. Tai reiškia, kad esant visuminiam skausmui, analgetikų veiksmingumas yra susijęs su galimybe gydymą derinti su svarbiais bendravimo santykiais. Sergantis žmogus reikalingas nuoširdžios užuojautos, o tai reikalauja meilės, kuri pasireiškia buvimu šalia, dėmesiu, supratimu, mokėjimu dalytis, dosnumu, geranoriškumu, kantrybe, dialogu. Svarbiau už medicinos personalo veiksmus yra žmogiška laikysena. Mokslinio ir profesinio išmanymo nepakanka. Būtina asmeniškai įsigyventi į konkrečią kiekvieno paciento būklę, būtina empatija.
240_F_87840006_mZgPD83fgnhMAb7v61HiPVAA2WGuuhgX

Metodika 

Europos Sajungos paliatyviosios pagalbos standartai ir normos

Mokslinis redaktorius prof. Arvydas Šeškevičius

Parsisiųsti

Paliatyviosios pagalbos namuose rekomendacijos

Mokslinis redaktorius prof. Arvydas Šeškevičius

Parsisiųsti

Dvasinė pagalba mirštančiam

Mokslinis redaktorius prof. Arvydas Šeškevičius

Parsisiųsti

Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo indikacijos

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio  11 d. įsakymas Nr. v-14 „Dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“

Parsisiųsti

Turite klausimų?

VšĮ “Lietuvos hospisas”   Alytaus filialas
Įm.k. 305775485
Daugų g. 5A, Alytus
Tel.: +370 672 31541
El.p.: info@alytaushospisas.lt

Atsiskaitomoji sąskaita
LT61 7230 0000 0070 0519
Medicinos bankas

© Copyright VšĮ Lietuvos hospisas LT 2022 all rights reserved